Kai savo sapnų intensyvėjimo priežastis sužinau 9gag‘e, suprantu – liūdnoji interneto era yra liūdna. Turbūt neverta piktintis anei liūdėti, bet tasai labai neoriginalus įsitikinimas, kad priklausau kitam šimtmečiui, skatina eiti pietų miego, kur vaikštau geležinkelio bėgiais po vendeniu, saulės nutvieksta, kvėpuoju vandeniu ir skinu kumščio dydžio gervuoges. Supranti, kad ten širdis ramesnė ir kvaili troškimai nevargina, kai turi eiti nusnausti, idant gyventum.
Pulkas purienų spalvos lapių Sereikiškių parke. Nuo medžių tyška ultravioletas, lapių armija sustabdė mėlyno sniego kritimą, jo gabalėliai plūduriuja ore. Virš suolelių aukso aureolės skelbia naktį.
Nubusti ir keltis, į šaltą Vilnių, į akinančią šiandieną, kuri sapnuojant visada tėra rytojus. Įsijungti kompiuterį. Gražūs filmai gražiam ekrane, visas nuostabus gyvenimas esti kitapus vertikaliosios laptopo plokštelės. Stebiu tyrą laimę ligi sutemų. Mergaičių plaukai čia visada blizgūs, jos gali nutarti susituokti iš smagumo, o tada tiesiog pabėgti iš savo vestuvių, ir viskas bus gerai, kol tik lydės garso takelis. Cigarečių dūmai draikosi viršum jaunų galvų, tokie nerūpestingi, kad beveik kvepia gervuogėm. O mano sapnai, anot 9gag‘o, intensyvėja dėl to, kad neberūkau.
Kitapus plokštelės tėra atkąstas obuolėlis. Esi pasmerktas uždraustajam vaisiui. Pražūtinga iliuzija, kuri išskėstom rankom kviečia numigti, nes lauke per šalta, kad kvėptuom vandeniu iš tiesų.
Fluorescencinė šviesa išblykšta, Fluxus tiltelis skyla, griūva, užkliudo Vilnele sliuogiančią Ofeliją, bet jai nė motais, nes geležinkelio bėgiai nusineša kvailus troškimus. Esu undinė, ir mano plaukai blizgūs. Adomas paima Ievą už rankos ir ramiu žingsniu palieka Sereikiškes, po pažastimi nešinas kompiuteriu.
